Kauno kultūros centras.

Kauno kultūros centras – istorinis, bet šiuolaikiškas kultūros centras pačioje Kauno širdyje. KKC – tai daugiau nei gražus ir įspūdingas pastatas. Tai kūrybingų žmonių bendruomenė, tai šviežias požiūris į Kauno kultūrą. Čia nebelieka senųjų tradicijų ir šiuolaikinio meno atskirties – jie tampa vienas kitą papildančiu veiksniu, kuriančiu šviežią požiūrį į šio miesto kultūrą. Greta senosios kultūros tradicijas ir menus atstovaujančių kolektyvų pritraukiame naujas ir aktualias menų bei kūrybinių industrijų sritis, apimančias architektūrą, madą ir tekstilę, elektroninę muziką, grafinį dizainą ir leidybą, fotografiją, video, šiuolaikinį šokį ir kitas. Kaunas dalinsis ne tik kultūra, bet ir žiniomis apie kultūrą – kiekviena iš šių naujų industrijų Kauno kultūros centre vykdo įvairią edukacinę ar šviečiamąją veiklą, organizuoja skirtingų tipų mokymus, seminarus, festivalius, konferencijas bei kūrybines dirbtuves.

Istorija

Darbo rūmų pastatą 1940 metais iškilmingai atidarė prezidentas Antanas Smetona, kuriame šia proga pastatyta opera „Birutė“. Į naujuosius Darbo rūmus sugužėjo jau nuo 1936 metų savo veiklą Kaune pradėję meno kolektyvai: Juozo Miltinio teatro trupė, chorai, šokių būreliai, vokaliniai ir styginiai ansambliai.

Pokario laikotarpiu meno kolektyvai vėl grįžo į rūmus, jų skaičius ir meninis lygis augo, kolektyvams buvo suteikti pavadinimai, kūrėsi tradicijos ir šventės. Garsūs ir populiarūs savo laiku buvo „Sonata“, „Varpelis“, Kęstučio Lušo estradinis ansamblis, baleto studija, žydų meno saviveiklos kolektyvai, fantastų, turistų, aviamodelistų, užsienio kalbų ir moterų klubai. Atsirado tradicinės šventės „Grok, Jurgeli“, Amatų, Pasakorių dienos, Muzikos savaitė, „Pegasas“.

Karjerą šiuose rūmuose pradėjo Giedrius Kuprevičius, kuris su šypsena prisimena, kaip vykstant Muzikos savaitei, nebuvo įleistas į savo paties koncertą dėl ilgų plaukų, o Stanislovas Rubinovas prieš koncertą įmynė užkulisyje į neuždarytą kalkių dėžę. Aktorės Virginija Kochanskytė ir Gražina Baikštytė čia pirmą kartą išėjo į sceną kaip „Suktinio” šokėjos.

Aktoriai Sigutis Jačėnas, Algis Kybartas, Arūnas Stanionis, Antanas Žekas vaidino Kazio Binkio teatre. Keitėsi pastato pavadinimai ir priklausomybė, bet veiklos pobūdis išliko. Čia gimė tokie renginiai kaip „Kauno rampa“, „Gintarinė pora“, „Suk, suk ratelį“, „Ei, senoliai, patrepsėkim“, „Broliai, sesės, uždainuokim“.

Miestiečių atmintyje išlikę Kauno Profsąjungos rūmai, vėliau –„Tautos namai“, šiandien – Kauno kultūros centras, kuriame veikia vaikų ir jaunuolių liaudiškų šokių kolektyvas „Šėltinis“, vaikų dainos ir šokio studija „Vaidilutė“, neoklasikinio šokio teatras „Releve“, sportinių šokių klubas „Sūkurys“, vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Suktinis“, pagyvenusiųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Ainiai“, Kazio Binkio teatras, folkloro ansambliai „Kupolė“ ir „Gadula“, sutartinių giedotojų grupė  „Sasutalas“, mišrūs chorai „Gintaras“, „Diemedis“, „Kamertonas“ ir „Ainiai“ bei vyrų choras „Perkūnas“.

Kauno Kultūros centras patogus lankytojams su negalia:

*galima patekti su vežimėliu, yra specialus įėjimas, keltuvai prie laiptų, galima laisvai judėti erdvėse, pritaikyti tualetai;

* etiketės, aiškinamieji užrašai išdėstyti taip, kad juos galėtų matyti žmonės, sėdintys vežimėlyje, įskaityti blogiau matantys;

* centro erdvėse yra kėdžių, minkštasuolių, ant kurių gali pailsėti vyresnio amžiaus ar neįgalūs lankytojai;

* koncertų salėse arčiau scenos yra vietos neįgaliesiems vežimėliuose, pritaikytas privažiavimas, o blogiau matantiems ar girdintiems papildomai pastatoma kėdžių priekyje (įspėjus iš anksto – rezervuojamos vietos pirmose eilėse);

* asmenims, kuriems nustatytas neįgalumo lygis ir juos lydintiems asmenims (vienam asmeniui – vienas lydintysis) bei asmenims, kuriems sukako 80 metų ir vyresniems, įėjimas į centro organizuojamus renginius nemokamas;

* į didesnius, specializuotus renginius ar festivalius kviečiami vertėjai į gestų kalbą, neįgaliųjų organizacijoms sudaromos palankios sąlygos organizuoti renginius.

Kita

Vytautas Alantas. Žygiuojanti tauta (1939). Tautos namai. Plačiau…

Pastato istorija (Vytauto pr. 79). Plačiau…

Apie „Tautos namų“ steigimą. Plačiau…

Įsakymas dėl viešosios įstaigos Kauno kultūros centro pertvarkymo į savivaldybės biudžetinę įstaigą Kauno kultūros centrą „Tautos namai“. Plačiau…

Kauno kultūros centro „Tautos namai“ (į/si)vertinimo palyginamoji analizė: kultūros ir meno darbuotojų, esamų ir potencialių kolektyvų narių, renginių (ne)lankytojų atsiliepimai. 2018 m. Plačiau…

Kauno kultūros centro „Tautos namai“ lankytojų / žiūrovų patenkinimo teikiamomis viešosiomis paslaugomis tyrimai. Plačiau…

Edukologijos srities disertacijos „Choro vadovo edukacinės veiklos įtaka chore vykstantiems mokymosi procesams“. Ruošiant atsižvelgta į  „Tautos namų“  2011 m. veiklos ataskaitą, choro „Gintaras“ veiklą.  Plačiau…

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-02-10, Spausdinti Spausdinti