PASTATO ISTORIJA (VYTAUTO PR. 79)

PASTATO ISTORIJA (VYTAUTO PR. 79)

Rūmai stovi Vytauto pr. ir Kęstučio g. sankryžoje. Pagrindinis įėjimas yra iš Kęstučio gatvės, kitas įėjimas – iš prospekto, o korpuso galą kerta įvažiavimas į kiemą.

Pastatyti 1939 metais. Juos projektavo inžinierius architektas A. Lukošaitis ir inžinierius A. Novickis: A. Lukošaitis sukūrė eksterjerą, A. Novickis – planą. Rūmuose veikė darbininkų progimnazija, įvairūs kursai, klubai, rateliai, biblioteka, teatro studija. Korpuso prie Vytauto prospekto ketvirtajame aukšte buvo patalpos svečiams apgyvendinti.

Karo metais rūmuose buvo fašistų gestapas. 1944 metais grąžinta pirminė paskirtis, o nuo 1946 metų jie pavadinti Profsąjungų kultūros rūmais. Šeštajame dešimtmetyje dailininko B. Grušo vitražu papuošti paradiniai laiptai, priešais juos antrajame aukšte atitvertas fojė, korpuse prie Vytauto prospekto buvusi nedidelė salė suskaidyta pertvaromis.

Pusiau uždaro plano pastatas susideda iš dviejų keturaukščių, stačiu kampu sujungtų korpusų ir prie Kęstučio gatvės korpuso kieme pridurto salės tūrio. Jos dviaukštės erdvės gale iškyla scena. Rūmų viduryje, už pagrindinio įėjimo yra didelis vestibiulis ir paradiniai laiptai, vedantys į salės balkoną antrajame aukšte. Kelių pakopų laiptai į vakarų pusę vestibiulį jungia su fojė priešais didžiąją salę. Rytinio korpuso pirmąjį aukštą užima mažoji salė. Abiejų korpusų viršutiniuose aukštuose abipus koridorių yra sekcijų bei būrelių patalpų.

Rūmų išorė griežta ir santūri. Fasadai į abi gatves beveik vienodi, daro monolitinio statinio vaizdą. Reljefiškai struktūra sukurta vertikalių trikampio profilio briaunų ir siaurų langų ritmu, aprėmintu lygiomis juostomis. Viršutinė juosta ir siauras karnizas dengia statų čerpių stogą. Apačioje atskirtas aukštas cokolis. Fasadų svarba išskirta portalais. Pagrindinis portalas – platus, trijų durų, yra Kęstučio gatvės fasado centre. Įgilintas duris ir langelius virš jų juosia platus, įrėžomis pagyvintas apvadas. Vytauto prospekto fasado šone esantis portalas kuklesnis – vienų durų.

Vidinės erdvės jaukios. Interjere išliko pirmykščių meniškų utilitarinių elementų: įvairiakraštės teracos grindys, stilingi laiptų porankiai, profiliuoti lubų apvadai. Didžiosios salės lubų apvadai slepia perimetrinio apšvietimo įrangą. Gražiausia rūmų vieta – centrinis vestibiulis su plačiais laiptais, spalvotu vitražu.

Darbo rūmai – pirmasis šitokios tipologijos pastatas Kaune. Apibendrinta ir asketiška išorės forma kiek atsieta nuo sudėtingo, daugialypės paskirties plano, atspindi funkcionalizmo estetikos transformaciją.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2015-02-27, Spausdinti Spausdinti