Renginiai

FFPP. Theatre of Senses „Stone Water Sting“.

KADA? 2017-11-16 17:30 KUR? Kauno kultūros centras „Tautos namai“ (Vytauto pr. 79)

Lapkričio 16 d. (ketvirtadienį) 17.30 val.
Kauno kultūros centre „Tautos namai“ (Vytauto pr. 79), Suktinio salėje. 

FFPP (Foreign Friendly Performances Platform). 

AKMUO VANDUO GELUONIS 

Reikia liautis matyti, kad pradėtum regėti. Šiame spektaklyje tikrasis veiksmas prasideda tada, kai vaizdai išnyksta.

Pradžioje publika pasiskirsto į dvi dalis – stebėtojus ir dalyvius. Pirmieji viską gali matyti iš šono. Jie įtraukiami į ritualą per stebėjimą, kaip sukuriama iliuzija ir kaip į ją reaguoja spektaklio dalyviai. Antriesiems užrišamos akys. Kartu su spektaklį vedančiais aktoriais, jie tampa aktyviais pojūčių teatro veikėjais.

Laikinai regėjimo netekę žiūrovai grąžinami prie to, kas sava, bet kartu labiausiai tolima – savo paties kūno. Sužadintos ir paaštrėjusios juslės ima sąveikauti, svarbiausia scenos vieta paversdamos išlaisvintą vaizduotę. Aktorių už rankos vedami į sąmonės tamsą, spektaklio dalyviai perkeliami į paralelinius pasaulius, kuriuose sakmių ir užkalbėjimų siužetai išauga ant odos paviršių, skleidžiasi garsų vibracijomis, kvapų ir skonių sanpynomis.

Senosios lietuvių mitologijos elementai, pasitarnavę kaip spektaklio įkvėpimo šaltinis, pojūčių teatro technika priartinami prie įsivaizduojančio žiūrovo fiziologijos. Aktoriai scenoje nesistengia pasakoti istorijos, imituoti personažų ar kurti charakterių. Gimimo ir mirties, virsmo ir gamtos, kosmoso ir namų, išvykimo ir sugrįžimo archetipai atsiranda be paaiškinimo, kaip jusliškai išgyvenamos situacijos ar iš naujo pabudusio sąmonės pasaulio potyriai, kuriame apakimas ir praregėjimas susikeičia vietomis.

Premjera 2014 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos kultūros fabrike.

Karolina Žernytė:

Kasdien vis labiau jaučiu, kaip mes, regintys, tampame aklais. Dėl be galo įtempto gyvenimo ritmo, dėl beprotiško nereikalingos informacijos gausos pradedame nepastebėti ne tik praeivių, artimųjų, bet ir savęs. Norėjosi priversti žiūrovą sustoti ir grįžti ne tik atgal į praeitį, bet ir gilyn į save. Kaip ir kiekviename pojūčių spektaklyje, čia pagrindinis veikėjas – dalyvių vaizduotė. Šiame spektaklyje ja pasitikime šimtu procentų. Per archetipus ir lietuvių mitologijos įvaizdžius norisi ištirti kiekvieno asmeninę mitologiją. Per pojūčius siekiame išprovokuoti jausmus.

Temos pasirinkimas – mano sena svajonė, duoklė vaikystės prisiminimams ir toms gamtos jėgoms, kurios iki šiol gydo. Neapibrėžtumas ir nuojautos, kurios man apibūdina lietuvių senąjį tikėjimą, vis tiek pasireiškia žmoguje net ir šiandien. Kodėl taip gera klausytis miško ošimo? Kokie užkalbėjimai slepiasi vandens tekėjime? Kodėl taip šildo liepų kvapas? Aš visada žavėjausi lietuvių mitologinio mąstymo paprastumu – nieko nesmerkiančiu, gerbiančiu ir suprantančiu net keisčiausius padarus – žalčius, kaukus, laumes. Net pačioje spektaklio formoje akivaizdus fatalizmas – kaip laimės lėmė, ten tavo likimo siūlas veda. Nepaprastai smalsu, ką pasirinks dalyviai – paklusti likimui, žaisti su juo ar priešintis? Daugelį klausimų, kuriuos uždavėme sau, kurdami spektaklį, paliekame atvirus. Nes vieno teisingo atsakymo gyvenime beveik nebūna.

Už šį ir kitus pojūčių teatro spektaklius režisierė Karolina Žernytė 2015 metais apdovanota B. Dauguviečio auskaru.

2015 metais „Akmuo vanduo geluonis“ kūrybinei grupei įteikta Dalios Tamulevičiūtės premija.

KŪRYBINĖ GRUPĖ

Dramaturgas: Kristupas Sabolius

Režisierė: Karolina Žernytė

Scenografė: Eglė Lekevičiūtė

Vaidina: Neringa Krunglevičiūtė, Ieva Pakštytė, Raminta Šniaukštaitė, Donatas Stakėnas, Justina Burakaitė, Vaidotas Bačianskas, Karolina Kontenytė, Kristina Švenčionytė, Artūras Lepiochinas.

Bilietai parduodami 1 val. prieš pasirodymą arba bilietai.lt / Įsigyti bilietą

Kaina 10/8 Eur.

STONE WATER STING

One has to stop looking in order to see. This performance explores the theatrical action at the point where images disappear.

In the beginning, the audience is divided in two parts: observers and participants. The former ones have to watch things happen. They become part of the ritual by observing how illusions are created and the ways performance participants react to them. Participants have their eyes blindfolded and thus become active players of the perception theatre, along with the actors on stage.

Viewers who have temporarily lost their sight in the end return to what is very familiar but at the same time least understood, that is their own bodies. Human senses act, react and interact thus making unrestricted imagination the main stage for the performance. Actors take viewers by the hand and lead the way through the corners of consciousness and parallel worlds, in which the storylines of tales and incantations spring up on the surface of human skin, bloom with sound vibrations, and a mosaic of smell and taste.

Elements of the ancient Lithuanian mythology have served as an inspiration for the performance and have brought the performance closer to the viewer’s physiology by means of perception theatre techniques. Actors on stage don’t tell a story, imitate characters or create their personalities. The archetypes of birth and death, transformation and nature, space and home, departure and arrival appear with no explanation. They are like perceptively experienced situations or experiences of a consciousness reborn to an exchange of places between blindness and sight.

The show has participated in international festivals Young Theatre’s Days and SIRENOS in Lithuania, has won Dalia Tamulevičiūtė’s award as the best Lithuanian dramaturgy performance (September 2015)

Karolina Žernytė:

We, the people who see, become blind; I can feel it stronger every day. Because of intense life and a mass of unnecessary information we stop noticing passers-by, our dear ones and ourselves. We wanted to stop the viewers and bring them back to the past and deep into their inner worlds. As in all perception performances, the main character here is participants’ imagination. We trust it one hundred per cent. We are interested in exploring personal mythologies of the viewers while using the archetypes and images of the Lithuanian mythology. Through senses, we aim to provoke feelings.

The theme chosen for the performance is my old dream, a tribute to my childhood and the powers of nature that have been healing me all the way through. Uncertainty and premonition are the concepts that, I assume, best describe the ancient Lithuanian faith, and they also make up a big part of our contemporary lives. Why is it so pleasant to listen to the forest rustle? What incantations hide in the flowing water? Why is the smell of linen so warm? I have always admired the simplicity of Lithuanian mythology; it never condemns anything, it respects and understands even the strange species like serpents, goblins and witches. The form of the performance is openly fatalistic, a fate goes the direction determined by the thread of witches. I’m very curious to see what the participants choose – to go along with the fate, to play with it or to resist it? We have asked ourselves many questions while creating the performance, and they remain open. It is because there is no single right answer in any given situation in one’s life.

Creative team:

Playwright: Kristupas Sabolius

Director: Karolina Žernytė

Stage designer: Eglė Lekevičiūtė

Performing: Neringa Krunglevičiūtė, Ieva Pakštytė, Raminta Šniaukštaitė, Donatas Stakėnas, Justina Burakaitė, Vaidotas Bačianskas, Karolina Kontenytė, Kristina Švenčionytė, Artūras Lepiochinas.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-10-12, Spausdinti Spausdinti