Vytautas Alantas. ŽYGIUOJANTI LIETUVA (1939). TAUTOS NAMAI.

Vytautas Alantas

Vytautas Alantas

Vytautas Alantas. ŽYGIUOJANTI LIETUVA (1939). TAUTOS NAMAI.

Norint sukelti tikrą gyvą kultūrinį sąjūdį ir norint turėti pastovius tautinės kultūros židinius, reikia visą kraštą apraizgyti Tautos Namų tinklu. Tai būtų centrai, iš kur nuolat spinduliuotų kultūros spinduliai.

Gyvenimas parodė, kad juo kultūros centras yra arčiau masių, juo jis yra efektyvesnis. Jei kraštas neturi daug ir didelių miestų, jei jo gyventojai yra retai išsklaidyti, kaip yra žemės ūkio kraštuose, jei, pagaliau, jam trūksta patogių susisiekimo priemonių, tai kultūros židinių reikšmė vietose darosi dar aiškesnė.

Kol mūsų kaimas nebuvo išskirstytas i vienkiemius, tai, nors jie ir nebuvo kultūrinio gyvenimo centrai, bent buvo socialinio bendravimo vietovės. Mūsų kaimą reikėjo išskirstyti ekonominiais, kultūriniais, ūkiniais ir kitokiais sumetimais, bet socialinio bendravimo požiūriu ta reforma jam pakenkė.

Socialinio bendravimo nebuvimas labai dažnai ugdo tas socialines negeroves, kuriomis mums šiandie tiek daug ir taip pagrįstai tenka nusiskųsti. Tiesą sakant, kaimo socialinį bendravimą būtų reikėję reformuoti net ir tuo atveju, jei kaimas nebūtų buvęs išskirstytas į vienkiemius, bet šiandie , kada individualinės sodybos pasipylė po visą Lietuvą, tenka kalbėti jau nebe apie reformą, bet apie naujų socialinių bendravimo centrų ir formų sukūrimą. Kaip, konkrečiai kalbant, tie kultūros centrai turėtų atrodyti?

  1. Tautos Namuose turėtų būti biblioteka. Kadangi jie turėtų būti statomi maždaug per šešis kilometrus vienas nuo kito, tai vietos gyventojams būtų labai lengvai pasiekiami: tuo būdu lietuviškai knygai atsivertų platus kelias į kaimą. Knygos mėgėjai galėtų keisti jas nors ir kasdien. Prie bibliotekos, be abejo, būtų skaitykla, kur būtų gaunami paskaityti dienraščiai.
  1. Tautos Namuose būtų salė susirinkimams, vakarėliams, pasilinksminimams. Čia galėtų būti klausomasi specialiai kaimui pritaikintų radijo programų, paskaitų, vietinių ar atvykusių koncertų ir t.t. Kaime dar iš senesniųjų laikų užsiliko paprotys šeštadieniais ruošti vakaruškas. Jaunimui pasilinksminti reikia. Bet dabar tie pasilinksminimai, toli gražu, ne visada būna kultūringi. Jei jie būtų rengiami atitinkamoje priežiūroje, tai, be abejo, įgautų visiškai kitokio pobūdžio. O jie taip galėtų būti ruošiami Tautos Namuose. Dabar mus taip kankinančios socialinės negerovės – girtuokliavimas, muštynės ir ištvirkavimas – tuomet turėtų žymiai sumažėti. Be to, Tautos Namuose galėtų būti įvairių kultūringų žaidimų. Tuo būdu Tautos Namas pasidarytų rekreacijos, kultūringo socialinio bendravimo ir dorovinio auklėjimo vietos.
  1. Tautos Namai būtų suaugusiųjų ir jaunųjų ūkininkų ir apskritai žemės darbininkų švietimo ir profesinio auklėjimo centrai. Esant nuolatinei patalpai, agronomas galėtų būti kaime dažnesnis svečias; jaunieji ūkininkai čia galėtų turėti savo menes, rengti parodėles ir t.t. Kitaip sakant, pabaigęs pradžios mokyklą, jaunimas pereitų toliau lavintis į Tautos Namus.
  1. Tautos Namai būtų reprezentaciniai namai, nes čia būtų ruošiamos valstybės ir tautos šventės, rengiami visokie paminėjimai, sukaktuvės ir t.t. Svarbiais valstybės momentais visa Lietuva Tautos namuose susirinktų išklausyti valstybės vyrų pranešimų.

Aš čia paminėjau tik vieną kitą Tautos Namo paskirtį, bet jų, be abejo, būtų galima priskaičiuoti daug daugiau. Sakykime, žiemos metu Tautos Namų salėse mažais kino aparatais būtų galima už nežymų atlyginimą demonstruoti kultūrines ir kitokias filmas, kurios šiandien kaimui taip sunkiai prieinamos, galima būtų ruošti visokius sezoninius kursus ir t.t. Tautos Namai virstų nepamainoma tautos kultūrinio, socialinio, tautinio, valstybinio bei politinio auklėjimo priemonė.

Didesniuose centruose sukurtas kultūrines vertybes per Tautos Namus tuojau būtų galima paskleisti per visą kraštą. Tada skirtumai ir priešingumai tarp kaimo ir miesto turėtų savaime sumažėti arba visiškai išnykti, nes kaimas galėtų naudotis maždaug tomis pačiomis kultūrinėmis gyvenimo sąlygomis, kaip ir miestas.

Kaimo gyventojas, lankydamasis Tautos Namuose, ilgais rudens ir žiemos vakarais nebesijaustų paliktas Dievo valiai: gal būt, ir į miestiečio gyvenimą jis nebežiūrėtų su tokiu pavydu, kaip šiandie dar gana dažnai pasitaiko. Per Tautos Namus sklistų kultūros spinduliai, kurie lietuvių tautą jungtų į vieną organišką kūną. Tautos Namai būtų tautinės kultūros kūrimo celės. Per jas kultūros kraujas tekėtų po visą kūną. Tautos Namai kultūros gyvenimą pastoviai jaudintų ir skatintų, sistemingai keltų kultūrinį sąjūdį, kuris formuotų naujos Lietuvos veidą. Žodžiu, didelis daugumas tų tautinės kultūros problemų, kurios mus šiandien taip jaudina, galėtų būti lengvai išspręstos ėmus tiesti po visą kraštą Tautos Namų tinklą.

Vytautas Alantas (tikroji pavardė Jakševičius).

Publicistinių straipsnių rinkinys „Žygiuojanti Lietuva“ (1939 m. Pažanga). TAUTOS NAMAI.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2015-02-27, Spausdinti Spausdinti