Ant pakuotės nurodyta dvidešimt litrų per parą, o namuose per dieną susirenka vos keli. Tai nėra apgaulė ir ne gedimas, nes gamintojų skaičiai gaunami laboratorinėmis sąlygomis, kurios mažai panašios į vėsų rūsį ar vonios kambarį. Prieš perkant pravartu žinoti, kad drėgmės surinkėjas dirba tuo našiau, kuo šilčiau ir drėgniau patalpoje, o kiekvienas laipsnis žemyn mažina rezultatą. Dėl to tas pats prietaisas vasaros virtuvėje ir žiemos garaže elgiasi visiškai skirtingai. Kai ši priklausomybė aiški, pasirinkti pajėgumą daug paprasčiau.
Antra dažna nuostaba yra ta, kad vandens surenkama mažai, nors patalpa vis tiek atrodo drėgna. Čia kaltas ne prietaisas, o nuolatinis drėgmės šaltinis: prasiskverbiantis gruntinis vanduo, prasta ventiliacija arba nesandari siena. Sausintuvas tokiomis sąlygomis dirba be perstojo ir naudoja elektrą, o rodiklis beveik nejuda. Prieš renkantis modelį verta bent apytiksliai suprasti, iš kur drėgmė atsiranda. Kitaip prietaisas tampa nuolatine išlaida be aiškaus rezultato.
Toliau paaiškinta, kaip skaityti gamintojų nurodytus skaičius, kokie veiksniai mažina surenkamo vandens kiekį ir kaip parinkti pajėgumą konkrečiai patalpai. Straipsnis tinka tiems, kurie renkasi pirmą prietaisą, ir tiems, kuriems atrodo, kad turimas dirba prastai. Dažnai sprendimas yra ne galingesnis modelis, o kitas prietaiso tipas.
Kokiomis sąlygomis matuojamas nurodytas našumas
Gamintojai našumą matuoja standartinėmis sąlygomis, kurios paprastai būna šiltos ir labai drėgnos. Kai kurie nurodo rezultatą prie trisdešimties laipsnių ir aštuoniasdešimties procentų drėgnumo, kiti prie dvidešimties laipsnių ir šešiasdešimties procentų. Skirtumas tarp šių dviejų matavimų gali būti kelis kartus, nors prietaisas tas pats. Būtent todėl du modeliai su vienodu skaičiumi ant dėžės realiai gali dirbti nevienodai. Specifikacijose verta ieškoti smulkiu šriftu nurodytų matavimo sąlygų.
Praktinė išvada paprasta: namų sąlygomis realus rezultatas beveik visada bus mažesnis nei deklaruojamas. Vėsiame rūsyje ar nešildomame sandėliuke skirtumas didžiausias, nes kompresoriniai prietaisai prastai dirba žemoje temperatūroje. Šiltoje vonioje po dušo rezultatas artėja prie nurodyto, nes ten yra ir šilumos, ir drėgmės. Kai patalpa jau išdžiovinta, surenkamo vandens kiekis savaime krenta, ir tai yra normalu. Prietaiso darbas matuojamas ne litrais, o tuo, ar drėgnumas nukrito iki saugaus lygio.
Kodėl šaltoje patalpoje rezultatas mažesnis
Kompresorinis prietaisas veikia tuo pačiu principu kaip šaldytuvas: oras pučiamas per šaltą paviršių, ant kurio kondensuojasi vanduo. Kai patalpos temperatūra žema, paviršius pasidengia šerkšnu, todėl prietaisas turi periodiškai atitirpti ir tuo metu vandens nerenka. Dėl to nešildomame garaže ar rūsyje žiemą efektyvumas krenta, o kai kurie modeliai ties keliais laipsniais nebeveikia visai. Gamintojai nurodo minimalią darbinę temperatūrą, ir ją verta pasitikrinti prieš pirkimą. Jei patalpa šaltesnė, reikia kito tipo prietaiso.
Alternatyva yra adsorbciniai prietaisai, kurie drėgmę sugeria specialiu rotoriumi, o ne kondensuoja ant šalto paviršiaus. Jie dirba ir žemoje temperatūroje, todėl tinka vasarnamiams, garažams bei sandėliams žiemą. Trūkumas yra didesnės elektros sąnaudos ir tai, kad jie šildo patalpą, nors kartais tai net naudinga. Kompresoriniai modeliai pigesni naudoti šiltoje aplinkoje, todėl bute jie beveik visada racionalesni. Pasirinkimas priklauso nuo to, kur prietaisas stovės didžiąją metų dalį.
Rezultatą mažina:
- žema patalpos temperatūra;
- jau pasiektas žemas drėgnumas;
- užsikimšęs oro filtras;
- per didelė patalpa prietaiso pajėgumui;
- atviros durys ar langai darbo metu;
- nuolatinis drėgmės šaltinis, kurio niekas nepašalino.
Kaip parinkti pajėgumą pagal patalpą
Pajėgumas parenkamas ne vien pagal kvadratinius metrus, nes svarbus ir lubų aukštis bei drėgmės kiekis. Nedidelei vonios ar skalbimo patalpai užtenka kompaktiško modelio, o visam butui su rūsiu reikia gerokai pajėgesnio. Praktiškiau rinktis su nedideliu rezervu, nes prietaisas, dirbantis ties savo riba, veikia beveik be pertraukų ir greičiau susidėvi. Kita vertus, labai didelis prietaisas mažoje patalpoje nuolat įsijungia ir išsijungia, o tai irgi nėra geriausias režimas. Protinga riba yra tada, kai prietaisas per parą padirba kelias valandas ir pasiekia nustatytą drėgnumą.
| Patalpa | Tipinė situacija | Į ką atkreipti dėmesį |
|---|---|---|
| Vonia ar skalbykla | Trumpi drėgmės pikai | Kompaktiškas modelis, higrostatas |
| Butas su rasojančiais langais | Vidutinė nuolatinė drėgmė | Vidutinis pajėgumas, tylus darbas |
| Rūsys ar sandėliukas | Žema temperatūra, nuolatinė drėgmė | Darbinė temperatūra, nuolatinis nuvedimas |
| Garažas žiemą | Labai žema temperatūra | Adsorbcinis prietaisas |
| Vasarnamis be šildymo | Ilgos pertraukos tarp naudojimo | Automatinis paleidimas po elektros dingimo |
Higrostatas ir kodėl jis svarbesnis už litrus
Higrostatas yra jutiklis, kuris matuoja drėgnumą ir išjungia prietaisą pasiekus nustatytą lygį. Be jo prietaisas dirba tol, kol pilna talpa, todėl eikvoja elektrą ir išdžiovina patalpą labiau nei reikia. Per sausas oras namuose taip pat nemalonus, nes vargina kvėpavimo takus ir trukdo medinėms grindims. Praktiškiausia nustatyti vidutinį lygį ir leisti prietaisui pačiam jį palaikyti. Būtent ši funkcija lemia kasdienį patogumą labiau nei nurodyti litrai.
Verta patikrinti ir jutiklio tikslumą. Dalis pigesnių modelių rodo drėgnumą prie savęs, o ne patalpos viduryje, todėl prietaisas išsijungia per anksti. Atskiras higrometras kitame kambario gale padeda įvertinti realią situaciją. Jei skirtumas didelis, prietaisą verta patraukti nuo sienos ir pastatyti laisvoje vietoje. Oro cirkuliacija aplink prietaisą pagerina ir matavimą, ir patį darbą.
Vandens talpa, nuvedimas ir priežiūra
Talpa nulemia, kaip dažnai reikės pilti vandenį, bet ji nedidina našumo. Dideliame rūsyje su nuolatine drėgme talpa prisipildo per kelias valandas, todėl tokiose vietose praktiškiau prijungti nuolatinį nuvedimą žarnele į trapą. Dalis modelių turi įmontuotą siurbliuką, kuris leidžia vandenį pakelti aukštyn, o tai naudinga, jei nuotekų anga yra aukščiau prietaiso. Be nuvedimo prietaisas sustoja, kai talpa pilna, ir drėgmė grįžta. Vasarnamiuose svarbi ir funkcija, kuri po elektros dingimo pati paleidžia prietaisą.
Priežiūra nedidelė, bet būtina. Oro filtrą reikia valyti kas kelias savaites, nes užsikimšęs filtras mažina oro srautą ir našumą. Talpą pravartu praplauti, kad joje nesikauptų gleivės ir kvapas. Kartą per sezoną verta nuvalyti dulkes nuo kondensatoriaus grotelių, nes jos blogina šilumos mainus. Šie darbai užima kelias minutes ir pastebimai pratęsia prietaiso amžių.
| Priežiūros darbas | Kaip dažnai | Ką pagerina |
|---|---|---|
| Oro filtro valymas | Kas 2-4 savaites | Oro srautas ir našumas |
| Talpos plovimas | Kartą per savaitę naudojant | Kvapai ir higiena |
| Grotelių dulkių valymas | Kartą per sezoną | Šilumos mainai |
| Žarnelės patikra | Prieš sezoną | Nenutrūkstamas nuvedimas |
| Prietaiso padėties patikra | Po perstatymo | Oro cirkuliacija ir matavimas |
Kai problema ne prietaise
Jei prietaisas dirba be perstojo, o drėgnumas nekrenta, verta ieškoti šaltinio. Dažniausios priežastys yra gruntinio vandens prasiskverbimas, nesandari stogo danga, prasta ventiliacija arba šaltos sienos su kondensatu. Tokiais atvejais sausintuvas tik mažina pasekmes ir niekada nesustoja. Pigiau ir paprasčiau pirmiausia patikrinti ventiliacijos angas, nuotakų sistemą ir langų sandarumą. Prietaisas lieka naudingas kaip pagalbinė priemonė, bet jis nepakeis remonto.
Naudinga ir paprastas bandymas. Prie sienos priklijuotas permatomos plėvelės gabalas po paros parodo, iš kurios pusės drėgmė: jei po plėvele atsirado kondensatas, drėgmė eina iš sienos, o jei ant plėvelės iš viršaus, tai patalpos oras. Šis testas nieko nekainuoja, o nukreipia į teisingą sprendimą. Kai šaltinis aiškus, lengviau nuspręsti, kokio pajėgumo prietaiso reikia. Kai kuriais atvejais užtenka tvarkingo vėdinimo režimo.
Ką patikrinti prieš pirkimą
Sprendimą lengviausia priimti žinant patalpos dydį, temperatūrą ir tai, ar drėgmė nuolatinė, ar atsiranda pikais. Su šiais trimis dalykais pasirenkamas tipas, o tik po to lyginami litrai ir kaina. Toliau verta pažiūrėti darbinę temperatūrą, higrostato buvimą ir galimybę prijungti nuvedimą. Triukšmo lygis svarbus tada, kai prietaisas stovės miegamajame ar šalia jo. Paskutinėje vietoje lieka papildomi režimai, nes jų įtaka rezultatui nedidelė.
Prieš pirkimą naudinga atsakyti:
- kokia patalpa ir koks jos tūris;
- kokia temperatūra joje žiemą;
- ar drėgmė nuolatinė, ar tik po skalbimo ir dušo;
- ar bus galimybė nuvesti vandenį žarnele;
- ar prietaisas stovės gyvenamojoje patalpoje;
- ar reikės jį kilnoti tarp kambarių.
Kai atsakymai surašyti, tinkamų modelių lieka nedaug. Tikėtis deklaruojamų litrų kasdien nereikėtų, o vertinti verta tai, per kiek laiko patalpoje nusistovi normalus drėgnumas.