Magistro laipsnis Lietuvoje yra antrosios pakopos universitetinių studijų kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas baigus 90 arba 120 kreditų studijų programą. Jis atitinka septintąjį kvalifikacijų lygį ir yra formali sąlyga stoti į doktorantūrą, o daugelyje darbo vietų tampa aiškiu pranašumu.
Vis dėlto apie šį laipsnį sklando nemažai netikslumų. Vieni mano, kad jį gali įgyti tik po bakalauro studijų, kiti tiki, kad kolegijos diplomas suteikia tokias pačias stojimo teises kaip universitetinis. Abu teiginiai netikslūs, ir būtent dėl jų žmonės kartais praranda metus.
Kur antroji pakopa yra kvalifikacijų sistemoje
Lietuvos kvalifikacijų sandara aukštąjį mokslą skirsto į kelis lygius. Kiekvienas jų turi savo apimtį kreditais ir savo vietą Europos kvalifikacijų sąrangoje, todėl lietuviškas laipsnis užsienyje suprantamas be papildomų aiškinimų.
| Studijų tipas | Įgyjamas laipsnis | Kvalifikacijų lygis | Įprasta apimtis |
|---|---|---|---|
| Pirmoji pakopa (universitetas) | Bakalauro | 6 | 180–240 kreditų |
| Pirmoji pakopa (kolegija) | Profesinio bakalauro | 6 | 180–240 kreditų |
| Antroji pakopa | Magistro | 7 | 90–120 kreditų |
| Vientisosios studijos | Magistro | 7 | 300–360 kreditų |
| Trečioji pakopa | Mokslų daktaro | 8 | — |
Iš lentelės matyti mažai kam žinomas dalykas: magistro laipsnis gaunamas dviem skirtingais keliais. Medicinos, teisės, odontologijos ir kai kurių kitų krypčių studentai jį įgyja baigę vientisąsias studijas, be atskiro bakalauro etapo. Visiems kitiems magistras yra antrasis žingsnis, žengiamas jau turint pirmosios pakopos diplomą.
Kas gali stoti ir kodėl kolegijos diplomas ne visada tinka
Formaliai abu pirmosios pakopos diplomai priklauso tam pačiam šeštajam lygiui. Skirtumas slypi studijų turinyje: universitetinis bakalauras daugiau dėmesio skiria teoriniams ir tyrimų pagrindams, profesinis bakalauras orientuotas į praktiką.
Todėl kolegijos absolventui, norinčiam tęsti universitete, dažnai reikia papildomo etapo, kurio metu išlyginamos teorinės žinios. Ar jo prireiks, lemia krypties atitikimas. Jei pirmosios pakopos studijos buvo toje pačioje ar giminiškoje kryptyje, kelias trumpesnis, o keičiant sritį papildomų dalykų bus daugiau.
Universitetinio bakalauro absolventai paprastai gali stoti tiesiogiai, tačiau ir čia programos kelia savo reikalavimus: kai kurioms reikia tam tikrų išklausytų dalykų, kitoms pakanka susijusios krypties diplomo. Konkursinį balą dažniausiai sudaro pirmosios pakopos studijų rezultatai, o kai kuriose programose papildomai vertinamas motyvacinis pokalbis, mokslinė veikla ar profesinė patirtis. Todėl kriterijus verta perskaityti dar prieš rengiant dokumentus, o ne paskutinę priėmimo savaitę.
Ką laipsnis keičia darbo rinkoje
Technikos srityse antroji pakopa dažniausiai reiškia gebėjimą spręsti nestandartinius uždavinius, kurių neaprašo vadovėliai. Bakalauras išmoksta taikyti metodus, o antrojoje pakopoje mokomasi juos vertinti, derinti ir kurti naujus.
Studijų programų koordinatorius technikos universitete šį skirtumą apibūdina paprastai: bakalauro baigiamajame darbe studentas parodo, kad moka naudotis įrankiais, o magistro darbe turi pagrįsti, kodėl pasirinko būtent tą įrankį ir ką darytų, jei jis netiktų. Darbdaviai, ieškantys projektų vadovų, tyrėjų ar sudėtingų sistemų specialistų, šį gebėjimą vertina labiau nei papildomus metus diplome.
Skirtumas matomas ir praktiškai. Tarptautinėse įmonėse, viešajame sektoriuje ir mokslo institucijose kai kurioms pareigoms antrosios pakopos išsilavinimas nurodomas kaip formalus reikalavimas. Tokiu atveju net didelė patirtis neatstoja laipsnio, nes atrankos sistema jo tiesiog neleidžia praleisti.
Kiek laiko užtrunka ir kaip derinti su darbu
Apimtis kreditais tiesiogiai lemia trukmę. Programa, kurios apimtis 90 kreditų, nuolatine forma paprastai trunka pusantrų metų, o 120 kreditų programa — dvejus metus. Ištęstinė forma tą patį turinį paskirsto ilgesniam laikotarpiui, todėl savaitinis krūvis būna mažesnis.
Daugelis antrosios pakopos studentų jau dirba, todėl universitetai dalį paskaitų rengia vakarais ar sesijomis. Vis dėlto vien tvarkaraštis nelemia sėkmės: daugiausia laiko atima savarankiškas darbas, projektai ir baigiamasis tyrimas. Dirbantiems verta iš anksto susitarti su darbdaviu dėl lankstesnio grafiko per sesijas ir baigiamojo darbo gynimo laikotarpį.
Neretai baigiamojo darbo tema kyla būtent iš darbo vietos problemų. Toks tyrimas naudingas abiem pusėms: studentas gauna realius duomenis, o įmonė — pagrįstą sprendimą, kurį galima pritaikyti praktiškai.
Kada laipsnis būtinas, o kada tik privalumas
Laipsnis yra būtinas, jei planuojate doktorantūrą, akademinę karjerą ar pareigas, kuriose jis įrašytas į kvalifikacinius reikalavimus. Be jo šie keliai lieka uždaryti, kad ir kokie būtų kiti pasiekimai.
Privalumas jis tampa, kai dirbate srityje, kurioje vertinamas gilesnis analitinis pasirengimas, bet formalaus reikalavimo nėra. Čia sprendimą verta sieti su konkrečiu tikslu: specializacija, perėjimu į vadovaujamas pareigas arba krypties keitimu.
Mažiausiai prasmės antroji pakopa turi tada, kai renkamasi vien dėl to, kad „taip priimta”. Tokiu atveju dveji metai dažnai atneša mažiau naudos nei tiek pat laiko darbe ar tikslinguose profesiniuose kursuose.
Prieš pateikiant prašymą, naudinga patikrinti tris dalykus: koks jūsų pirmosios pakopos diplomo tipas, ar programos kryptis sutampa su ankstesnėmis studijomis ir kokių papildomų dalykų prireiks. Šie atsakymai iš karto parodo, kiek laiko iš tikrųjų užtruks kelias iki laipsnio. Kartu jie padeda išvengti situacijos, kai prašymas pateikiamas, o vėliau paaiškėja, kad trūksta vieno ar dviejų privalomų dalykų.