Atsisveikinimas su artimuoju visada susijęs su emocijomis, tačiau praktiniai klausimai neišvengiami. Vienas jų – kaip laidoti: tradiciškai ar kremuojant? Pastaraisiais metais kremavimas Lietuvoje vis dažniau pasirenkamas ne tik dėl įsitikinimų, bet ir dėl kainos. Bet ar tikrai tai pigiau? Pažiūrėkime, ką rodo realūs skaičiai 2025 metais. Žinoma, kad kiekviena situacija yra individuali, tačiau preliminarūs skaičiavimai dažniausiai padeda bent jau nusipiešti aiškesnį vaizdą.

Tradicinės laidotuvės – pagarbu, bet brangiau

Tradicinės laidotuvės – tai įprastas procesas, kai palaikai šarvojami karste, vyksta apeigos ir palaidojimas kapinėse. Į šios ceremonijos kaštus dažniausiai įeina:

• palaikų transportavimas iš mirties vietos į šaldytuvą: ~70–120 €.
• karstas: nuo 250 € (vidutinės klasės) iki 600 € ar daugiau.
• šarvojimo salės nuoma (1–2 paroms): 100–250 €.
• gėlės, vainikai, dekoracijos: 100–200 €.
• laidotuvių apeigos (kunigas, giesmininkai): 100–200 €.
• kapavietės paruošimas: apie 100–250 €.
• duobkasiai ir laidojimo darbai: 200–350 €.
• paminklo ženklas ar kryžius (jei nėra esamo): nuo 100 €.

Bendra suma, priklausomai nuo pasirinkimų, svyruoja nuo 1100 iki 1800 eurų, o jei renkamasi išskirtiniai sprendimai – gali siekti ir daugiau.

Kremavimas – pigiau, kai planuojama racionaliai

Kremavimo paslaugų kainos 2025 m. Lietuvoje yra pakankamai stabilios. Vidutinis viso proceso paketas, įskaitant:

• palaikų pervežimą į krematoriumą;
• kremavimą;
• standartinę urną;
• dokumentų tvarkymą;
• urnos pargabenimą.

kainuoja apie 600–750 eurų. Pridėjus šarvojimo salę (jei pageidaujama) vienai dienai ir minimalias gėles – galutinė kremavimo kaina dažniausiai neviršija 1000–1100 eurų. Jei atsisakoma šarvojimo, o atsisveikinimas vyksta tik laidojant urną, galima sutalpinti net į 700–850 eurų biudžetą.

Palyginus su tradicinėmis laidotuvėmis, kremavimas leidžia sutaupyti apie 300–800 eurų, o kartais ir daugiau, ypač jei karstas būtų rinktas brangesnis, jei reikėtų įsigyti kapavietę ar šarvojimo salę dviem paroms.

Kodėl kremavimas tampa vis populiaresnis?

Be finansinės naudos, kremavimas dažnai pasirenkamas dėl praktiškumo: nereikia atskiros šaldymo patalpos, trumpesnis laikas tarp mirties ir laidojimo, paprastesnis organizavimas. Vis daugiau žmonių pasirenka atsisveikinti tik su urna, be viešų šarvojimų, o atsisveikinimas vyksta artimųjų rate – ramiai, be skubos ir spaudimo.

Be to, urną galima laidoti jau esamoje šeimos kapavietėje, tad tam dažnai nereikia naujo kapo, todėl sumažėja ilgalaikės išlaidos: nereikia naujo paminklo, mažesnės kapo priežiūros išlaidos.

Ar pašalpa padengia viską?

2025 m. valstybės skiriama laidojimo pašalpa – 560 €. Ši suma dažniausiai pilnai padengia visas kremavimo išlaidas, net jei įtraukiamas šarvojimas ir laidojimas su apeigomis. Tuo tarpu tradicinės laidotuvės neretai kainuoja daugiau nei ši riba, todėl šeimai tenka prisidėti savo lėšomis.

Pašalpą gali gauti mirusiojo artimieji (sutuoktinis, vaikai, tėvai) kreipdamiesi į „Sodrą“ per 12 mėnesių nuo mirties datos, pateikę mirties liudijimą ir įrodymus apie laidotuves.

Skaičiai kalba už save

Kremavimas Lietuvoje šiuo metu yra ne tik labiau prieinamas finansiškai, bet ir leidžiantis išvengti kai kurių organizacinių rūpesčių. Nors tradicinės laidotuvės išlieka reikšmingos tiems, kurie vertina religinį ar kultūrinį paveldą, vis daugiau šeimų pasirenka kuklesnį, šiuolaikiškesnį kelią, kuris yra pigesnis, bet ne mažiau pagarbus.

Svarbiausia, kad bet kuris pasirinkimas atitiktų artimųjų valią ir būtų padarytas ramiai, be spaudimo. Nes atsisveikinimas neturi būti finansinė našta – jis turi būti prasmingas.