Vilnius. Pastarųjų dvejų metų geopolitiniai pokyčiai privertė Lietuvos verslininkus peržiūrėti tiekimo grandines. Kinijos logistikos sutrikimai, augančios transportavimo kainos iš Azijos ir nestabili situacija Rytų Europoje skatina ieškoti arčiau esančių partnerių. Ekspertai teigia: Turkija ir Graikija tampa vis svaresnės.

Skaičiai rodo tendenciją

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, importas iš Turkijos 2024 metais pasiekė 847 mln. eurų – 14 procentų daugiau nei prieš metus. Graikijos kryptimi augimas kuklenis, tačiau stabilus: 312 mln. eurų, 7 procentų daugiau.

Logistikos sektoriaus atstovai pastebi dar ryškesnį šuolį. Transporto įmonių asociacijos „Linava” duomenimis, krovinių srautai Turkijos kryptimi per pastaruosius trejus metus išaugo 34 procentus. Graikijos – 21 procentą.

„Verslas ieško stabilumo ir trumpesnių tiekimo grandinių. Turkija ir Graikija siūlo būtent tai,” – teigia logistikos bendrovės „Transimeks” operacijų vadovas Mindaugas Kavaliauskas.

Kainų dinamika: ką rodo rinka

Vidutinė pilno krovinio (FTL) pervežimo kaina iš Stambulo į Vilnių šiuo metu svyruoja tarp 3 400 ir 4 200 eurų. Prieš metus ta pati paslauga kainavo 2 800–3 500 eurų. Augimą lėmė kuro kainos, vairuotojų trūkumas ir padidėjusi paklausa.

Krovinių pervežimas iš Turkijos išlieka ekonomiškai patrauklus, palyginti su alternatyvomis. Analogiškas krovinys iš Kinijos šiandien kainuoja 8 000–12 000 eurų jūra (45–60 dienų) arba 14 000–18 000 eurų geležinkeliu (18–22 dienos).

Graikijos kryptimi kainos stabilesnės. Pilnas krovinys iš Salonikų ar Atėnų – 2 600–3 400 eurų. ES vidaus rinka eliminuoja muitus ir mažina biurokratinius kaštus.

„Svarbu skaičiuoti ne tik pervežimo kainą, bet visas išlaidas – muitus, PVM, sandėliavimą, galimus vėlavimus. Tada vaizdas darosi aiškesnis,” – pabrėžia muitinės tarpininko „Customs Pro” direktorė Jurgita Balčiūnienė.

Pavojai, apie kuriuos nutylima

Turkijos maršrutas slepia rizikas, kurias nauji importuotojai dažnai nuvertina.

Kapikule sienos kirtimo punktas – pagrindinis krovinių srautas tarp Turkijos ir ES – periodiškai patiria rimtų sutrikimų. 2024 metų rugsėjį eilės siekė 30 kilometrų, vidutinis laukimo laikas – 48 valandos. Priežastis: padidėję muitinės patikrinimai ir infrastruktūros nepakankamumas.

Politinė rizika taip pat egzistuoja. Turkijos ir ES santykiai išlieka įtempti, o bet kokie diplomatiniai nesutarimai gali atsiliepti prekybai. 2023 metais Turkija laikinai sustabdė kai kurių ES prekių importą – precedentas, kuris gali pasikartoti.

Valiutos svyravimų rizika: Turkijos lira per penkerius metus nuvertėjo daugiau nei 80 procentų. Tai naudinga importuotojams, tačiau sukelia nestabilumą ilgalaikėse sutartyse.

Graikija: stabilumas su išlygomis

Krovinių pervežimas iš Graikijos laikomas mažiau rizikingu dėl ES narystės. Tačiau ir čia egzistuoja specifiniai iššūkiai.

Profsąjungų streikai – Graikijos realybė. 2024 metais transporto sektorius streikavo keturis kartus, paralyžiuodamas uostus ir logistikos centrus po kelias dienas. Importuotojai, neturintys atsarginių planų, patyrė nuostolių.

Uostų perkrovos problema ypač aktuali Pirėjo uoste – didžiausiame Graikijoje. Sezonų pikas (rugsėjis–lapkritis) sukelia vėlavimus iki savaitės.

„Graikija patikimesnė, tačiau ne be rizikos. Reikia turėti planą B – alternatyvius uostus, lankstų grafiką,” – pataria tarptautinės logistikos konsultantas Darius Račkauskas.

Muitinės procedūros: kur slypi spąstai

Turkijos importui taikomos standartinės trečiųjų šalių procedūros. Vidutinis muitų tarifas lietuviškoms įmonėms aktualiausioms prekių grupėms:

Tekstilė ir apranga: 12 procentų. Maisto produktai: 8–20 procentų, priklausomai nuo kategorijos. Pramonės įranga: 0–6 procentai. Elektronika: 0–14 procentų.

Prie muitų pridedamas 21 procento importo PVM. Bendras mokestinis krūvis gali siekti 35–45 procentus prekių vertės.

Dokumentacijos klaidos – pagrindinė vėlavimų priežastis. Muitinės departamento duomenimis, 23 procentai Turkijos krovinių patiria vėlavimus dėl netinkamos dokumentacijos. Dažniausios klaidos: neteisingi prekių kodai, trūkstami kilmės sertifikatai, neatitikimai tarp sąskaitos faktūros ir deklaracijos.

Ekspertų prognozės

Logistikos analitikai prognozuoja tolesnį Turkijos ir Graikijos svarbos augimą Lietuvos importo struktūroje.

„Per ateinančius trejus metus Turkijos dalis Lietuvos importe gali išaugti nuo dabartinių 2,4 procento iki 3,5–4 procentų. Graikijos – nuo 0,9 iki 1,4 procento,” – skaičiuoja „Baltic Logistics Research” analitikas Rokas Gudaitis.

Pagrindiniai augimo varikliai: nearshoring tendencija (gamybos perkėlimas arčiau vartojimo rinkų), ES ir Turkijos prekybos susitarimo atnaujinimo perspektyva, Lietuvos įmonių diversifikacijos strategijos.

Infrastruktūros investicijos taip pat žada pagerėjimą. Bulgarija ir Turkija derasi dėl naujo sienos kirtimo punkto, kuris galėtų sumažinti Kapikule apkrovą. Graikija investuoja į Salonikų uosto modernizavimą.

Rekomendacijos verslui

Pramonės ir prekybos rūmų ekspertai rekomenduoja:

Diversifikuoti tiekimo šaltinius – nepriklausyti nuo vienos šalies ar vieno tiekėjo.

Planuoti terminus su rezervu – Turkijos kroviniams pridėti mažiausiai 5 dienas, Graikijos – 2 dienas.

Investuoti į dokumentacijos kontrolę – muitinės tarpininko paslaugos atsiperka išvengus vėlavimų.

Drausti krovinius – CMR draudimas nepadengia visų nuostolių, rekomenduojamas papildomas cargo draudimas.

Stebėti geopolitinę situaciją – diplomatiniai pokyčiai gali greitai paveikti prekybą.

Lietuvos verslas adaptuojasi prie naujos realybės. Tie, kurie investuoja į žinias ir planavimą, laimi. Tie, kurie skuba ir taupo – rizikuoja.