Namo renovacija – vienas didžiausių sprendimų, kuriuos priima šeima. Ir nors daugiausia dėmesio paprastai skiriama sienų apšiltinimui ir langų keitimui, šildymo sistema neretai lieka nuošalyje. Rezultatas – namas po renovacijos atrodo puikiai, bet šildymo sąskaitos mažėja mažiau nei tikėtasi.
Klaida nr. 1: izoliacijos pagerinimas nekeičiant šildymo parametrų
Po apšiltinimo namo šiluminiai nuostoliai sumažėja kartais perpus ar net daugiau. Tai reiškia, kad sena šildymo sistema – suprojektuota neapšiltintam namui – dabar yra per galinga. Katilas dirba trumpais ciklais: greitai pašildo, išsijungia, vėl įsijungia. Tai vadinama taktavimu, ir tai didina dujų sąnaudas bei trumpina įrangos tarnavimo laiką.
Sprendimas – po renovacijos būtinai perkalibruoti šildymo sistemą: sumažinti šilumnešio temperatūrą, subalansuoti radiatorius, jei reikia – pakeisti cirkuliacinio siurblio nustatymus.
Klaida nr. 2: seno katilo palikimas „nes dar veikia”
Prevencinis dujinių katilų remontas gali pratęsti įrangos gyvenimą, bet turi ribas. Jei katilas jau senesnis nei penkiolikos metų ir renovacija apima visą namo apvalkalą – tai natūralus momentas keisti ir šildymo šaltinį. Naujas kondensacinis katilas ar šilumos siurblys optimaliai veiks su atnaujinta namo konstrukcija, o senas įrenginys – ne.
Paradoksas: žmonės investuoja dešimtis tūkstančių eurų į izoliacją, bet bijo investuoti kelis tūkstančius į šildymo atnaujinimą, nors būtent tai leistų pilnai išnaudoti izoliacijos efektą.
Klaida nr. 3: šilumos siurblio montavimas be šiluminių skaičiavimų
Šilumos siurblys yra puikus pasirinkimas renovuotam namui. Bet tik tada, kai jo galia atitinka naujus – sumažėjusius – šiluminius nuostolius. Per galingas siurblys kainuos daugiau ir dirbs neoptimaliai. Per silpnas – negalės pašildyti namo šalčiausią savaitę.
Todėl šilumos siurblių montavimas turėtų vykti tik po to, kai atlikti nauji šiluminiai skaičiavimai, atspindintys porenovacinę namo būklę. Tai reiškia ne gamintojo lentelės, o konkretų skaičiavimą pagal jūsų namo plotą, izoliacijos lygį, langų tipą ir klimato zoną.
Klaida nr. 4: grindinio šildymo atsisakymas „nes per brangu”
Jei renovacija apima grindų perdangos atnaujinimą – tai vienintelė proga įrengti grindinį šildymą be papildomų griovimo darbų. Grindinis šildymas veikia efektyviau nei radiatoriai, ypač su šilumos siurbliu, nes reikalauja žemesnės šilumnešio temperatūros.
Papildomos grindinio šildymo kontūro išlaidos renovacijos metu – santykinai nedidelė dalis bendro biudžeto. Tačiau jei atsisakote dabar ir apsigalvojate vėliau – kaina bus kelis kartus didesnė, nes reikės griauti jau padarytus grindus.
Klaida nr. 5: vėdinimo ignoravimas
Gerai apšiltintas ir apsandarintas namas tampa kaip termos – puikiai laiko šilumą, bet nebeįleidžia šviežio oro. Be mechaninio vėdinimo su rekuperatoriumi tokie namai kaupia drėgmę, CO₂ ir kvapus. Pelėsis ant sienų po renovacijos – dažnesnė problema nei manytumėte, ir priežastis beveik visada ta pati: apšiltinta, bet nevėdinama.
Rekuperatorius grąžina iki devyniasdešimties procentų šilumos iš šalinamo oro, todėl energijos nuostoliai minimalūs. Tai turėtų būti neatskiriama renovacijos dalis, o ne papildoma opcija.
Renovacija kaip visuma
Geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai renovacija planuojama kaip sistema: izoliacija, šildymas, vėdinimas ir šilumos šaltinis – visi komponentai suderinti tarpusavyje. Kiekvienas atskirai gali veikti puikiai, bet jei jie nederinti – bendras efektas bus mažesnis nei tikėtasi.