Nors vis daugiau vartotojų Lietuvoje susipažįsta su šilumos siurbliais, tačiau šiuos įrenginius vis dar galima priskirti prie ganėtinai naujų, apie kuriuos klientams dar trūksta žinių. O tai, jog ši įranga dar ir skiriasi savo veikimo principu, tikrai nepalengvina pasirinkimo galimybę. Tiems, kas jaučiasi kiek pasimetęs tarp visos šilumos siurblių gausos, norėtume padėti keliais patarimais.

Esminis šilumos siurblių išskirtinumas, lyginant labiau „tradiciniais“ įrenginiais – alternatyvios energijos šaltinių naudojimas vietoje įprasto skystojo ir kietojo kuro. Patys įrenginiai negeneruoja šilumos energijos, jų užduotis konvertuoti ją iš vienos rūšies į kitą bei padidinti, naudojant minimalų išteklių kiekį. Kitaip tariant jie ima elektros energiją ir paverčia ją šilumine, bei daro tai ganėtinai efektyviai – iš 1 kW elektros energijos šiuolaikiniams siurbliams pavyksta gauti iki 7 kW šilumos.

Pagal veikimo principą šilumos siurblius galima suskirstyti į tris pagrindinius tipus:

• Oro – prietaisai kurie energijos konvertavimui naudoja orą;
• Vandens – šilumą išgauna iš gamtinių vandens telkinių;
• Geoterminiai – naudojantys grunto, gruntinių vandenų energiją patalpų šildymui.

Tiek vieni tiek kiti, priklausomai nuo įvesties ir išeigos kontūrų gali būti skirstomi į papildomus tipus. Kitaip tariant, tie tipai apibūdina kokiam šilumnešiui yra perduodama išgaunama energija – vandeniui arba orui.  Gruntas-vanduo, vanduo-vanduo ir oras-vanduo šildymas yra organizuojamas, išvedžiojant radiatorius arba įrengiant šildomas grindis. Vanduo-oras ir oras-oras savo ruožtu išnaudoja ortakių sistemą tam, kad apšildyti patalpas.

Šilumos siurbliai turi užtikrinti pilnavertį šildymo sistemos funkcionavimą. Tinkamai atliktų skaičiavimų patvirtinimu tampa komfortiškos temperatūros namuose rodmenys, palaikomi tiek žiemą, tiek vasarą, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Du esminiai rodikliai, parodantys įrenginio efektyvumą yra:

• Naudingumo koeficientas – parodo procentinę išraišką tarp gaunamos ir išnaudojamos energijos. Nors kartais galima išgirsti tad šis rodiklis siekia 500 % (iš 1kW gaunami 5kW) tačiau suprantama, kad realus naudingumas negali siekti daugiau kaip 100 %, tad ir realūs skaičiai yra apskaičiuojami kiek kitaip ir gali priklausyti nuo kitų veiksnių, tokių kaip lauko temperatūros.
• Efektyvumo koeficientas – žymi šilumos siurblio produktyvumą, ir dažniausiai yra nurodomas skaičiais nuo 1 iki 7. Kuo didesnis rodiklis, tuo efektyviau dirba įrenginys.