Sąskaita už šildymą ateina, ir vėl tas pats – suma didesnė nei tikėjotės. Termostatą laikote ant dvidešimt vieno laipsnio, langų neatidarinėjate, o pinigai kažkur dingsta. Kur?

Atsakymas dažniausiai slypi ten, kur nežiūrite. Jūsų butas turi „nutekėjimo taškų” – vietų, pro kurias šiluma tiesiog išeina į gatvę. Ir jūs už tai mokate kiekvieną mėnesį.

Štai penki ženklai, kurie išduoda, kad laikas imtis veiksmų. Vienas iš dažniausių sprendimų – balkonų stiklinimas, bet apie tai daugiau informacijos nuorodoje.

Pirmas ženklas: šaltos sienos ir kampai

Paimkite ranką ir palieskite išorinę sieną. Dabar palieskite vidinę pertvarą. Jei skirtumas akivaizdus – turite problemą.

Šalti kampai, ypač prie lubų ir grindų – tai vietos, kur šiluma pabėga greičiausiai. Dar blogiau, jei tuose kampuose pastebite drėgmės žymes ar net pelėsio pradžią. Tai reiškia, kad šiltas vidaus oras susiduria su šaltu paviršiumi ir kondensuojasi.

Žiemą tokiuose butuose žmonės dažnai skundžiasi: „Radiatoriai karšti, o kambaryje vis tiek šalta.” Šiluma tiesiog nespėja kompensuoti nuostolių.

Antras ženklas: rasos ant langų

Ryte atsikeliate ir matote, kad langai „aprasoja”. Daugelis galvoja – normalu, žiema, temperatūrų skirtumas. Bet tai nėra normalu.

Rasojimas rodo, kad stiklo paketas nebeatlieka savo funkcijos. Gali būti kelios priežastys: per senas stiklo paketas, pažeistas sandarinimas arba tiesiog per prastas langas šiam klimatui.

Jei rasojimas atsiranda tarp stiklų – situacija dar blogesnė. Tai reiškia, kad stiklo paketas prarado hermetiškumą ir jį reikia keisti.

Kiekvienas rasotas langas – tai šilumos nuostoliai. Ir ne tik šilumos. Nuolatinė drėgmė gadina rėmus, palangę, gali sukelti pelėsį aplinkui.

Trečias ženklas: skersvėjis prie uždarytų langų

Sėdite prie lango, jis uždarytas, bet jaučiate kaip šaltas oras smelkiasi. Uždegate žvakę ir priartinate prie lango krašto – liepsna svyruoja.

Tai skersvėjis. Jis atsiranda, kai langų sandarinimo tarpikliai susidėvėję, rėmai deformavęsi ar montavimas buvo atliktas netinkamai.

Senesnio tipo languose – ypač tuose, kurie buvo populiarūs prieš penkiolika ar dvidešimt metų – ši problema labai dažna. Tarpikliai buvo prastesnės kokybės ir greičiau susidėvėdavo.

Skersvėjis – tai ne tik diskomfortas. Tai nuolatinis šalto oro patekimas į butą, kurį šildymo sistema turi kompensuoti. Už tai mokate jūs.

Ketvirtas ženklas: dideli temperatūrų skirtumai tarp kambarių

Svetainėje šilta, o miegamajame – vėsu. Virtuvėje jauku, o prieškambaryje – kaip rūsyje. Jei tokie skirtumai pastebimi – kažkas negerai.

Dažniausia priežastis – nevienoda izoliacija. Vienas kambarys turi naujesnį langą, kitas – senesnį. Vienas kambarys šalia laiptinės, kitas – su balkonu.

Beje, atviras balkonas – viena didžiausių šilumos nuostolių priežasčių daugiabučiuose. Balkono durys ir langas šalia jo gauna tiesioginį šalto oro smūgį. Net jei patys langai geri, temperatūrų skirtumas tarp balkono ir kambario sukuria nuolatinį šilumos srautą į išorę.

Įstiklintas balkonas veikia kaip buferinė zona – jis „sugauna” dalį šalčio ir neleidžia jam tiesiogiai veikti kambario langų bei durų.

Penktas ženklas: nuolat veikiantys radiatoriai

Jei jūsų radiatoriai visą žiemą dirba maksimaliu pajėgumu, o temperatūra kambariuose vos siekia dvidešimt laipsnių – sistema kovoja su nuostoliais, kurių neturėtų būti.

Moderniame, gerai izoliuotame bute radiatoriai didžiąją laiko dalį turėtų veikti vidutine galia. Jei jie nuolat karšti – šiluma kažkur dingsta.

Tai lengva patikrinti. Palyginkite savo sąskaitas su kaimynų, gyvenančių tokio pat dydžio butuose. Jei mokate žymiai daugiau – problema jūsų bute, ne šildymo sistemoje.

Ką daryti, jei atpažinote ženklus

Pirmas žingsnis – identifikuoti silpniausias vietas. Tai gali būti langai, balkono zona arba ir viena, ir kita.

Antras žingsnis – prioritetai. Jei turite atvirą balkoną pietų ar vakarų pusėje – jo įstiklinimas duos didžiausią efektą. Jei langai labai seni – jų keitimas bus svarbiausias.

Trečias žingsnis – kompleksinis požiūris. Geriausi rezultatai pasiekiami, kai sprendimai derinami: įstiklintas balkonas plius nauji langai plius tinkamas vėdinimas.

Daugelis žmonių bando spręsti problemas po vieną. Šiemet balkonas, kitąmet langai, dar po metų durys. Tai veikia, bet ne taip efektyviai. Geriau viską padaryti iš karto – ir dėl kainos, ir dėl rezultato.

Investicija, kuri atsiperka

Vidutiniškai tinkamai atliktas balkono įstiklinimas atsiperka per trejus–penkerius metus vien per sutaupytą šildymą. Jei prie to pridėsite naujus langus su šiuolaikiniais stiklo paketais – sutaupymai bus dar didesni.

Bet svarbiausia ne pinigai. Svarbiausia – komfortas. Kai namuose tolygiai šilta, kai nėra skersvėjių ir šaltų kampų, kai galite vaikščioti basi ir nesušalti – tai kokybė, kurią jaučiate kiekvieną dieną. Nereikia miegoti su dviem antklodėmis, nereikia avėti vilnonių kojinių namuose, nereikia vengti tam tikrų kambario kampų.

Jei atpažinote bent du iš penkių ženklų – laikas veikti. Pradėkite nuo konsultacijos su specialistais. Kuo ilgiau lauksite, tuo daugiau sumokėsite už šildymą, kuris šildo gatvę. O tie pinigai galėtų būti jūsų kišenėje.

Daugiau informacijos apie langų ir balkonų sprendimus: plastikiniai langai